Kodėl rūkyti yra gerai ir netgi sveika?

1. Rūkymas padeda atsipalaiduoti. Stresas mažina gyvenimo trukmę, o rūkymas mažina stresą – vadinasi rūkymas prailgina gyvenimą (jeigu tik nemirsite nuo rūkymo sukelto vėžio, nes ~40% miršta, bet tai reiškia, kad net 60% prasiilginą gyvenimą nuslopindami stresą :)).

2. Dirbant būtina daryti pertraukas, tačiau daugelis į tai nekreipia dėmesio. Tačiau rūkantys tokias pertraukas daryti yra priversti, nes jaučia nikotino poreikį. Todėl rūkymas, priversdamas žmogų pajudėti ir pailsėti, apsaugo nuo pervargimo, persitempimo, stuburo skausmų.

3. Rūkymas padeda lengviau susidraugauti su žmonėmis, pritapti kompanijoje, atrasti bendras pokalbių temas. Visgi su bičiuliai išėję parūkyt tas minutes praleidžiame ne tik rūkydami, bet ir bendraudami.

4. Jei išeini parūkyti vienas, gali laiką skirti savo mintims, pabūti vienas su savimi. Laiko su savimi mums vis trūksta, nes darbas veja darbą, gyvename užsisukę lyg karuselėje, o rūkymas – proga šiek tiek laiko skirti sau.

5. Rūkymas tam tikrais atvejais yra labai malonus ir pakelia nuotaiką.

6. Visiems reikia kokio nors malonumo. Malonumai gali būti įvairiausi: seksas, skanus maistas, gėrimai (dažnai alkoholiniai) ir pan. Tačiau beveik visi malonumai turi ir nemaloniąją pusę – atsitiktiniai sekso partneriai ir neplanuoti vaikai, antsvoris, bėdos dėl išgerto per didelio kiekio alkoholio. Taip galvojant, tolima rūkymo sukelta grėsmė atrodo ne tokia jau ir didelė.

7. Rūkyti yra stilinga. Dėl reklamos įtakos tai išreiškia seksualumą, nepriklausomybę, pasiturintį gyvenimą (minipaskola.lt).

rukymas

Kelios mintys apie rūkymą

Šį kartą tiems, kurie yra rūkymo novicijai ar vos peržengę iniciatų kategorijas, noriu atlikti mažytį eksperimentą: beveik gyvai live-streaminti mano galvoje vykstančius procesus, susijusius su rūkymu. Galime pradėti kad ir dabar.

Sėdžiu atsidaręs SAFARI, nes WordPress’as kažkaip keistai pradėjo veikti “ant“ CHROME. Sėdžiu ir galvoju: “Visai norėčiau parūkyti. Bet gal nereikia? Jei palauksiu kiek ilgiau, baigsiu šį įrašą, tada tikriausiai maloniau ir ramiau parūkysiu. Žinosiu, kad būsiu atlikęs, ką norėjau, ir nebebus kur skubėti. O dabar…“

Jausmų prasme, jaučiu lengvą – labai lengvą – nerimą. Tai toks net sunkiai apsakomas jausmas, kurį šį kartą galiu apibūdinti tik kaip “norisi parūkyti“. Ypatingo geidulingo potraukio nėra, bet ypatingo noro kentėti, laukti ir neiti rūkyti – lygiai taip pat nėra. Su rūkymu aš nebekovoju, o juo džiaugiuosi. 🙂 Štai kad ir dabar – einu parūkyti. Be right back…

Grįžau. Ir, tiesą sakant, visai maloniai parūkiau. Vertinčiau matyt kokiais aštuoniais balais iš dešimties. Šį kartą net filtro neišiminėjau – gerai ir taip. 🙂 Tiesa, vis dar užsiimu savo keistais ezoteriniais pratimais: prieš rūkymą cigaretes pasilaiminu, atlieku metta pratimą (įkvėpiu Visatos kančią, iškvėpiu į ją Meilę, ir grįžtančią Meilę pasiunčiu į cigaretę). Iš šalies tai, tikiu, skamba visai beprotiškai. Man tai padeda ir veikia, nesiruošiu to mesti.

Šis parūkymas buvo labiau socialinis. Kartu su keliais draugais pasišnekėjome apie artėjančius vakaro įvykius (šiandien man – didi diena 🙂 ), jaučiausi gavęs dalelę palaikymo ir supratimo. Ačiū jiems už tai! Rūkymą vertinu A- – would smoke again.

Mmm... Skyscraper, I love you. :)