Kelios mintys apie rūkymą

Šį kartą tiems, kurie yra rūkymo novicijai ar vos peržengę iniciatų kategorijas, noriu atlikti mažytį eksperimentą: beveik gyvai live-streaminti mano galvoje vykstančius procesus, susijusius su rūkymu. Galime pradėti kad ir dabar.

Sėdžiu atsidaręs SAFARI, nes WordPress’as kažkaip keistai pradėjo veikti “ant“ CHROME. Sėdžiu ir galvoju: “Visai norėčiau parūkyti. Bet gal nereikia? Jei palauksiu kiek ilgiau, baigsiu šį įrašą, tada tikriausiai maloniau ir ramiau parūkysiu. Žinosiu, kad būsiu atlikęs, ką norėjau, ir nebebus kur skubėti. O dabar…“

Jausmų prasme, jaučiu lengvą – labai lengvą – nerimą. Tai toks net sunkiai apsakomas jausmas, kurį šį kartą galiu apibūdinti tik kaip “norisi parūkyti“. Ypatingo geidulingo potraukio nėra, bet ypatingo noro kentėti, laukti ir neiti rūkyti – lygiai taip pat nėra. Su rūkymu aš nebekovoju, o juo džiaugiuosi. 🙂 Štai kad ir dabar – einu parūkyti. Be right back…

Grįžau. Ir, tiesą sakant, visai maloniai parūkiau. Vertinčiau matyt kokiais aštuoniais balais iš dešimties. Šį kartą net filtro neišiminėjau – gerai ir taip. 🙂 Tiesa, vis dar užsiimu savo keistais ezoteriniais pratimais: prieš rūkymą cigaretes pasilaiminu, atlieku metta pratimą (įkvėpiu Visatos kančią, iškvėpiu į ją Meilę, ir grįžtančią Meilę pasiunčiu į cigaretę). Iš šalies tai, tikiu, skamba visai beprotiškai. Man tai padeda ir veikia, nesiruošiu to mesti.

Šis parūkymas buvo labiau socialinis. Kartu su keliais draugais pasišnekėjome apie artėjančius vakaro įvykius (šiandien man – didi diena 🙂 ), jaučiausi gavęs dalelę palaikymo ir supratimo. Ačiū jiems už tai! Rūkymą vertinu A- – would smoke again.

Mmm... Skyscraper, I love you. :)

Reklama